skalsingas

skalsìngas, -a adj. (1) NdŽ; SGI127, Sut, Blv gausus, apstus: Bus jumus ataduota ir atmieruota miera skalsinga, miera gausi, o iž visų šalių apstinga MP249. Toje skalsingo[je] puoto[je] daug daininykų S.Dauk.

skalsìngai adv.: Skalsingai tus visus penėjo SGI148. Davė ti … viso apstingai ir skalsingai MP328. ║ gausus gėrybių, dosnus: Paduos aną skalsingą ir meilingą ranką savo MP243.